Jauni vyrai geimeriai JK dvigubai dažniau tiki sąmokslo teorijomis, rodo tyrimas

JK atliktas tyrimas, kurį parengė tyrimų bendrovė More in Common ir Londono menų universiteto The AKO Storytelling Institute, atskleidė, kad jauni vyrai geimeriai dvigubai dažniau tiki sąmokslo teorijomis nei likusi Didžiosios Britanijos visuomenės dalis. Šios išvados padarytos apklausus 2 000 britų vyrų nuo 18 iki 24 metų – grupę, kurią tyrėjai vadina „Sceptical Scrollers“.

Sceptical Scrollers sudaro maždaug 10 % JK gyventojų. Šiai grupei labiau būdingos mažesnės pajamos, didesnės skolos ir gyvenimas socialiniame būste netoli tos vietos, kur jie užaugo. Jie yra vieni iš mažiausiai linkusių žiūrėti antžeminę televiziją, klausytis radijo ar skaityti laikraščius – naujienas jie mieliau seka per YouTube, podkastus ir socialinius tinklus. Be to, jie žaidžia daugiau vaizdo žaidimų nei bet kuri kita apklausta grupė. Pastebėtina, kad daugiausiai žaidžianti šios grupės dalis, kuri labiausiai linkusi sutikti su teiginiu, jog „pasaulinius įvykius kontroliuoja slaptos grupės“, taip pat teigė keturis kartus labiau nei vidutinis pilietis pasitikinti savo gebėjimu atpažinti dezinformaciją. Tai rodo didžiulį atotrūkį tarp jų pačių įsivaizduojamo ir tikėtino realaus medijų raštingumo.

Vienas iš tyrimo tikslų buvo patikrinti, ar vaizdo žaidimai gali tapti priemone pasiekti žmones, kurie visiškai atsiribojo nuo tradicinės žiniasklaidos ir yra labiau pažeidžiami dezinformacijos. Rezultatai geriausiu atveju buvo nevienareikšmiai. Tyrimo dalyviai žaidimus vertino kaip būdą pabėgti nuo realybės ir erdvę, kurioje nėra politinių žinučių. Tyrime pažymima, kad dauguma jų žaidimus laiko alternatyva moralinei ir politinei realybei, kurioje gyvena, ir nori, kad taip liktų ir toliau. Kai tyrėjai leido dalyviams žaisti žaidimus su subtiliai integruotomis žinutėmis prieš dezinformaciją, reakcija tapo neigiama, kai tik buvo atskleistas tikrasis tikslas. „Dalis dalyvių pasijuto išduoti“, – rašoma tyrime, o tai rodo, kad slapta komunikacija žaidimuose gali sukelti stiprią priešingą šios auditorijos reakciją.

Vis dėlto tyrimas visiškai nenurašo žaidimų kaip kritinio mąstymo ugdymo priemonės. Jame nurodomi tokie projektai kaip Among Us ir Papers, Please – žaidimai, kurie natūraliai skatina žaidėjus kvestionuoti informaciją ir vertinti įrodymus. Jie gali būti kur kas efektyvesni nei specialiai tam sukurti propaguojantys žaidimai. Platesnė išvada yra ta, kad nors žaidimai tikriausiai negali tiesiogiai sugriauti tikėjimo sąmokslo teorijomis, jie yra tikra bendra kalba ir pozityvi erdvė grupei, kuri kitu atveju jaučiasi iš esmės atskirta nuo visuomenės.