Kurdami „Silent Hill: Townfall“ kūrėjai magnetais gadino tikrus televizorius, kad CRTV atrodytų autentiškai

Silent Hill: Townfall pasirodys rugsėjo 24 d. PC ir PS5 platformose, o prieš Gamescom parodą Screen Burn direktorius Jon McKellan ir serijos prodiuseris Motoi Okamoto atvirai papasakojo apie žaidimo dizainą – nuo jo šotiškos aplinkos ir retro technologijų iki to, ką reiškia sekti po Silent Hill f bei Silent Hill 2 Remake pėdomis.

Centrinė Townfall gameplay ašis yra CRTV – nešiojamas CRT prietaisas, pakeičiantis ikoniškąjį serijos radiją. Jis įspėja žaidėjus apie priešus, duoda krypties užuominų ir pasitarnauja sprendžiant galvosūkius. Kad statinis triukšmas ir mirgėjimas atrodytų nuoširdžiai analoginiai, o ne sukurti skaitmeniniu būdu, Screen Burn leido tikrą gameplay medžiagą ir cutscene'us per senus kišeninius televizorius, gadino laidus ir prie ekranų glaudė magnetus, kad iškraipytų vaizdą – o tada tą nufilmuotą medžiagą perkėlė atgal į žaidimą. „Šis esminis įrankis ne šiaip atrodo autentiškai; jis iš tikrųjų yra autentiškas“, – sakė McKellan. Komanda sąmoningai pasirinko retro technologijų kampą: McKellan paaiškino, kad analoginiai prietaisai dabar atrodo „nestabilūs, nepatikimi arba jais sunku visiškai pasitikėti“, o dizaino tikslas buvo priversti žaidėjus pasikliauti įrenginiu, kuriuo jie instinktyviai nepasitiki. Žaidėjai valdo Simon Ordell – amerikietį, kurį 1996 metais išmetė į krantą išgalvotame Škotijos uostamiestyje St. Amelia. Jis nešiojasi fizinį žemėlapį ir pasikliauja slaugytoja Zoe Ellis, bendraujančia per CRTV. Pirmojo asmens perspektyva – pirmoji pagrindinėje serijoje – nubrėžia aiškią liniją iki ankstesnių Screen Burn darbų: studija, anksčiau žinoma kaip NoCode, sukūrė Observation ir turi tiesioginį ryšį su Alien Isolation, kurio DLC režisavo pats McKellan.

Screen Burn puikiai supranta jaučiamą spaudimą. „Mums, kaip komandai, geriausias būdas tai apibūdinti – būti sekančiais šioje serijoje yra visiškai siaubinga“, – Eurogamer pasakojo McKellan, pridurdamas, kad Silent Hill 1 ir 2 buvo jo mėgstamiausi žaidimai paauglystėje. Tiek jis, tiek Okamoto remiasi pažįstamu franšizės psichologinio siaubo DNR, tačiau kartu sąmoningai griauna lūkesčius – McKellan žodžiais tariant, „masiškai griauna“. Okamoto platesnę serijos atgimimo filosofiją suformulavo paprastai: išlaikykite stiprų psichologinio siaubo naratyvą nepaliestą, o gameplay stilius gali laisvai keistis. Toks požiūris jau padovanojo tris labai skirtingas patirtis: Silent Hill 2 Remake, Silent Hill f, o dabar ir Townfall. 1996 metų aplinka, sukurta aplink ankstyvąją interneto integraciją į kasdienį gyvenimą, suteikia Screen Burn naują kultūrinį nerimą, kurį galima išnaudoti – tokį, kuris jaučiasi išskirtinai savo eros dalimi, nesiremiant antgamtine ikonografija, kuria garsėja ši serija.

Žurnalistai, žaidę preview versijas – IGN gavo tris valandas, Eurogamer gavo penkias – liko sužavėti. Abu leidiniai pažymėjo, kad pirmojo asmens intymumas pritraukia žaidėjus arčiau istorijos ir siaubo tokiais būdais, kokių trečiojo asmens kamera nesugebėtų perteikti. Pilni preview tikimasi pasirodysiantys aplink Gamescom, o žaidimas išleidžiamas rugsėjo 24 d. Atsižvelgiant į tai, kaip anksčiau šiais metais buvo priimtas Silent Hill f, kartelė iškelta aukštai – tačiau ankstyvieji įspūdžiai rodo, kad Screen Burn ją sėkmingai įveikia.