PC žaidimų pajamos Japonijoje per ketverius metus šovė 234%, genamos pasaulinių hitų

Japonijos PC žaidimų rinka pasiekė rekordinį lygį – vietinės PC žaidimų pajamos 2025 metais viršijo 300 milijardų jenų, palyginti su 132,1 milijardo jenų 2021 metais. Tai yra daugiau nei 234 procentų šuolis vos per ketverius metus. Šie skaičiai pateikiami preliminarioje Japonijos „Computer Entertainment Supplier's Association“ (CESA) ataskaitoje.

Steam platformoje daugiausiai pajamų Japonijoje generuoja pasauliniai nemokami (free-to-play) žaidimai: pirmąsias tris vietas užima Counter-Strike 2, PUBG: Battlegrounds ir Apex Legends. Iš dvylikos daugiausiai uždirbusių žaidimų tik vienas – Capcom sukurtas Monster Hunter Wilds – buvo sukurtas Japonijos studijos. Į sąrašą taip pat pateko ARC Raiders ir Call of Duty. Žaidimo laiko reitingai rodo panašią situaciją: pirmoje vietoje puikuojasi Left 4 Dead 2, po jo seka Terraria, DOTA 2 ir Stardew Valley. Tuo tarpu konsolių rinkoje vis dar dominuoja išskirtiniai Nintendo Switch ir Switch 2 žaidimai. Mobilieji žaidimai, nors ir išlieka didžiausiu segmentu, sudarančiu 71 procentą visų Japonijos žaidimų pajamų, nuo 2021 metų beveik nepajudėjo iš vietos – paaugo vos 4,5 procento. Konsolių pajamos per tą patį laikotarpį augo 26,7 procento, prie ko prisidėjo Switch 2 pasirodymas. PC dalis Japonijos rinkoje padvigubėjo nuo 6 procentų 2021 metais iki 12 procentų 2025 metais.

Japonijos žaidimų rinką ilgą laiką formavo vietinė techninė bei programinė įranga – Nintendo ir Sony konsolės, vietinės franšizės ir milžiniškas mobiliųjų žaidimų sektorius. Pasauliniai leidėjai, tokie kaip Microsoft, istoriškai sunkiai skynėsi kelią šioje šalyje. Posūkis link PC, atrodo, yra glaudžiai susijęs su transliacijų kultūros augimu YouTube ir Twitch platformose, kur pasauliniu mastu populiarūs multiplayer žaidimai ir turinio kūrėjams patrauklūs projektai, tokie kaip Minecraft, pritraukė jaunesnių Japonijos žaidėjų auditoriją. Šis augantis žiūrimumas virto realiais pardavimais, pritraukdamas žaidėjus prie platformų ir žanrų, kurie Japonijoje tradiciškai nedominuodavo.

Ši tendencija jau paskatino daugiau Japonijos kūrėjų, kurie anksčiau aplenkdavo šią platformą, leisti savo žaidimus PC. Ar šis pagreitis išliks, iš dalies gali priklausyti nuo techninės įrangos kainų – dirbtinio intelekto nulemtas PC komponentų brangimas yra potencialus trukdis, tačiau bendras signalas aiškus: Japonijos žaidėjai, ypač jaunesni, tampa vis labiau atviri pasaulinei žaidimų kultūrai savo pačių sąlygomis.