Sony sprendimas atsisakyti diskų įžiebė diskusijas dėl nuosavybės – GOG, iam8bit ir kiti priešinasi

Sony pranešimas, kad nuo 2028 metų sausio nebebus palaikomi fiziniai PlayStation diskai, sukėlė reakcijų bangą iš kompanijų, kurios savo identitetą sukūrė aplink fizines laikmenas ir žaidėjų nuosavybės teisę. GOG, iam8bit ir indie kūrėjai Aeternum Game Studios yra tarp tų, kurie tam priešinasi – kiekvienas iš jų šį žingsnį įvardija kaip grėsmę žaidimų išsaugojimui, vartotojų pasirinkimui ir pačiai bazinei idėjai, kad tu iš tikrųjų turi tai, ką nusiperki.

GOG vienas iš vadovų Krzysztof Papliński rėžė tiesiai šviesiai: „Kiekvienas pasitraukimas nuo fizinių laikmenų daro pokalbį apie žaidimų nuosavybę ir išsaugojimą dar svarbesnį.“ Jis pridūrė, kad žaidėjai turėtų būti „visiškai tikri, jog jų nusipirkti žaidimai liks pasiekiami nepriklausomai nuo platformų, parduotuvių ar verslo modelių pokyčių“ – ir kaip praktinį atsakymą į šį susirūpinimą nurodė GOG modelį be DRM su offline instaliaciniais failais. GOG taip pat platformoje X parašė, kad „net jei žaidimas išnyksta iš GOG parduotuvės, jis niekada nepalieka jūsų bibliotekos“ – tai buvo tiesioginis dūris į tai, kaip konsolių ekosistemos tvarko pirkinius. Fizinių kolekcinių leidimų leidėjas iam8bit, dirbantis su tokiomis studijomis kaip Blizzard, Remedy, Capcom, Annapurna ir Xbox prie fizinių leidimų bei vinilinių garso takelių, pareiškė esantis „giliai nusivylęs“ ir atsisveikino fraze „Tegyvuoja fizinės laikmenos“. Aeternum Game Studios nuėjo dar toliau, pažadėdami išleisti fizines versijas kiekvienam savo kuriamam žaidimui iki 2028 metų sausio termino.

Didesnis susirūpinimas, kurį šios kompanijos kelia, yra struktūrinis: kai nusiperki žaidimą PlayStation, Xbox ar Nintendo platformose, tu tik gauni licenciją uždaroje ekosistemoje, susietoje su tavo paskyra ir geležimi. Tu negali jo perparduoti, laisvai pasidalinti ar atskirti nuo platformos. Sony pasitraukimas iš diskų rinkos šią realybę tik paaštrina – ir tai liečia ne tik PlayStation. Pranešimai rodo, kad kita Microsoft konsolė, Project Helix, taip pat gali pasirodyti be diskų įrenginio, o Nintendo irgi gali atsisakyti žaidimų kortelių. PlayStation ekosistema jau parodė, kas gali nutikti, kai skaitmeninė nuosavybė tampa komplikuota: šimtai Studio Canal filmų turėjo būti pašalinti iš PlayStation bibliotekų, nepaisant to, kad vartotojai už juos buvo sumokėję.

Fizinių žaidimų pardavimams traukiantis visoje industrijoje – o šią tendenciją Sony aiškiai nurodė kaip vieną iš savo sprendimo priežasčių – 2028 metų terminas atrodo ne kaip staigus sprendimas, o labiau kaip ilgo nuosmukio pabaiga. Ar išsaugojimu besirūpinančių kompanijų ir bendruomenių pasipriešinimas virs kokiu nors reikšmingu pokyčiu industrijoje, dar pamatysime, tačiau diskusija apie tai, ką iš tikrųjų reiškia „turėti“ žaidimą, dabar yra garsesnė nei bet kada per pastaruosius metus.