Tekken kūrėjas Harada gina visą Miyazaki karjerą ir rėžia prieš mąstymą, orientuotą tik į pardavimus

Katsuhiro Harada – buvęs Tekken vadovas ir dabartinis SNK VS Studio generalinis direktorius – platformoje X paskelbė ilgą pagarbos įrašą FromSoftware prezidentui Hidetaka Miyazaki. Jis teigia, kad Miyazaki karjera yra dažnai suprantama klaidingai, nes žmonės susitelkia tik į Souls serijos komercinį sprogimą, o ne į lėtą, apgalvotą kūrimo kelią, kuris tai pavertė realybe.

Harada apibūdina Miyazaki kaip „gana unikalų, bet itin rimtą žaidimų kūrėją“, kurio istorija yra tikrai neįprasta net ir pagal industrijos standartus. Miyazaki žaidimų kūrimu pradėjo užsiimti tik būdamas beveik 30 metų, prieš tai dirbęs Oracle klientų aptarnavimo vadovu, kol draugo rekomenduotas Ico neįkvėpė jo visiškai pakeisti karjeros. Nedaug studijų norėjo rizikuoti su žmogumi, neturinčiu patirties šioje srityje, tačiau FromSoftware surizikavo. Jis pradėjo kaip dizaineris prie Armored Core: Last Raven, vėliau tapo Armored Core 4 ir For Answer direktoriumi, ir tik po to sekė Demon's Souls bei Dark Souls. Harada, kuris dirbdamas Bandai Namco prodiuseriu ir rinkodaros generaliniu direktoriumi stebėjo Souls serijos ir Elden Ring kūrimą, teigia, kad ši pozicija jam leido aiškiai pamatyti, kaip FromSoftware nuosekliai šlifavo savo meistriškumą kurdama tuos ankstesnius, mažiau pripažintus projektus. „Dark Souls netapo milžiniška sėkme per vieną naktį“, – sakė Harada. „Tai buvo visko, ką Miyazaki ir jo komanda sukūrė savo ankstesniuose žaidimuose, rezultatas.“

Kas akivaizdžiai erzina Harada, tai tendencija – kurią jis priskiria labiau verslo pusės atstovams, o ne fanams – vertinti žaidimus tik pagal biudžetą ir parduotus vnt. „Būtent to ir tikėtumeisi iš žmogaus, kuris pats niekada nekūrė žaidimų“, – apie mąstymą, kuriam pirmoje vietoje yra pardavimų skaičiai, sakė jis. Dabartinį FromSoftware garbinimą jis pavadino „beveik visišku požiūrio pasikeitimu“, lyginant su tais metais, kai Miyazaki ir jo komanda sunkiai dirbo prie projektų, sulaukusių mažai dėmesio ar pagyrų. Netiesioginis jo frustracijos taikinys, panašu, yra leidėjų pusės vadovai, kurie kūrybinį darbą matuoja finansinėmis ataskaitomis, o ne meistriškumu.

Harada aiškiai pabrėžė, kad nekritikuoja fanų bendruomenės, o jo įrašas skamba labiau kaip ilgai lauktas vieno industrijos veterano pripažinimas kitam, o ne viešas konfliktas. Tai priminimas, kad studijos ir režisieriai, kurie atrodo kaip sensacijos per vieną naktį, dažniausiai už savęs turi dešimtmetį nepastebimo juodo darbo – ir kad geriausiai tai mato tie, kurie tuo metu patys buvo šalia.