The Blood of Dawnwalker apžvalgų suvestinė: drąsus, į Witcher panašus RPG, kuris iš esmės pateisina lūkesčius

Rebel Wolves debiutinis RPG „The Blood of Dawnwalker“ pasirodė 2026 metų rugsėjo 3 dieną PS5, Xbox Series X/S ir PC platformose, o jo leidėju tapo Bandai Namco. Studija, kurią įkūrė CD Projekt Red veteranai, įskaitant režisierių Konrad Tomaszkiewicz, sukūrė žaidimą, kuris neslepia savo įkvėpimo šaltinių, tačiau vis tiek sugeba atrasti savitą identitetą.

Žaidime valdote Coen – jauną vyrą 1347 metų Karpatų Rytų Europoje, kuris yra dalinai paverčiamas vampyru. Kadangi transformacija taip ir nepasibaigia, jis lieka Dawnwalker: dieną – žmogus, naktį – vampyras, o šis virsmas vyksta automatiškai. Ši dvilypybė varo į priekį tiek tyrinėjimą, tiek kovą. Dienos metu Coen juda pėsčiomis kaip ir bet kas kitas, o naktinis Coen gali laipioti sienomis, teleportuotis per stogus ir medžioti iš viršaus – tai ypač ryšku centriniame Svartrau mieste, kur tankiai išsidėstę stogai tampa antra žaidimų aikštele. Kita išskirtinė žaidimo mechanika yra 30 dienų laiko skaičiavimas: laikas bėga ne pasyviai, o per jūsų veiksmus, kur kiekviena veikla kainuoja dienos arba nakties laiko tarpus. Tikslas yra išgelbėti savo šeimą iš vampyrų dvaro, o tas 30 dienų galite praleisti keldami lygį, kurdami aljansus arba medžiodami kitus tris dvaro narius, kad padidintumėte savo šansus galutinėje kovoje. Game Informer pastebi, kad šis spaudimas pradžioje yra tikrai efektyvus – viena papildoma užduotis apie pavogtą vėrinį ir sielvartaujančią motiną suveikia stipriau nei dauguma standartinių fetch quest'ų – tačiau pabaigoje jis išblėsta, kai vienas po kito greitai pasirodo keli keliai į finalą, taip sumažindami skubos jausmą.

Palyginimai su The Witcher 3 yra neišvengiami, ir abu leidiniai į juos remiasi. Dialogų struktūra, užduočių tonas, UI, folkloro motyvų kupinas garso takelis ir purvinas bei žiaurus pasaulio brutalumas taip stipriai atkartoja Geralt nuotykius, kad veteranai iškart pajus déjà vu. Eurogamer teigia, kad Dawnwalker pasiekia šią aukštą kartelę, nors jos ir neperšoka, vadindamas žaidimą iš esmės milžiniška sėkme. Game Informer vertinimas yra santūresnis – jie išskiria kovą, kuri konceptualiai įdomi, bet prastai išpildyta, ir vampyrizmo sistemą, kuri galiausiai atrodo nekelianti jokių sunkumų, o ne grėsminga. Vis dėlto, abu sutinka, kad laiko mechanika ir dienos bei nakties dvilypybė yra tikrai šviežios idėjos žanre, kuris dažnai linksta į perteklių.

Debiutuojančiai studijai atsidurti vienoje diskusijoje su vienu labiausiai pripažintų pastarojo dešimtmečio RPG yra didelis pasiekimas. Ar netolygi antroji žaidimo pusė ir pažįstami rėmai sutrukdys jam tapti klasika, tikriausiai priklausys nuo to, kiek žaidėjai vertina akimirkas, kai naujos idėjos suveikia – o tokių akimirkų yra pakankamai, kad The Blood of Dawnwalker būtų vertas tų 30 dienų, kurių jis prašo.