YouTuber'is sukūrė kišeninį e-ink Game Boy emuliatorių, kuriuo tikrai įmanoma žaisti

Geležies kūrėjas Wenting Zhang sukūrė kišeninį Game Boy emuliatorių, veikiantį e-ink jutikliniame ekrane – tiksliau, M5Stack PaperS3 el. skaityklėje. Jis teigia, kad pasiekė tokį ekrano atsinaujinimo dažnį, su kuriuo Pokemon Blue tampa realiai žaidžiamas. Tai daug rimtesnis pasiekimas nei skamba iš pirmo žvilgsnio, nes e-ink ekranai garsėja savo lėtumu.

Sėkmės paslaptis – ketveri metai ankstesnio darbo. Prieš imdamasis šio emuliatoriaus, Zhang praleido ne vienus metus kurdamas E Ink monitorių, palaikantį 60 fps. Tam reikėjo kur kas daugiau atminties nei standartiniam el. popieriaus ekranui, o sklandesniam vaizdo atnaujinimui buvo sujungtas pilkumo tonų atvaizdavimas (greyscaling) ir taškavimo (dithering) technikos. Šis ankstesnis projektas yra atvirojo kodo ir vis dar turi aktyvią sutelktinio finansavimo kampaniją. Game Boy emuliatorius, pavadintas Paperboy, veikia su ESP32 SoC ir naudoja tą pačią didelio atsinaujinimo dažnio tvarkyklę. Jis pakankamai gerai susitvarko su originaliais Game Boy žaidimais, o geriausiai veikia lėtesni, vizualiai paprasti projektai, tokie kaip Pokemon Blue ir The Legend of Zelda: Link's Awakening. Game Boy Color emuliacija dėl techninės ir programinės įrangos ribojimų vis dar yra tobulinama. Garsas buvo atskiras galvosūkis: M5Stack PaperS3 garsiakalbis yra mažytis, zodėl Zhang nufiltravo Nintendo garso takelius per vieną traškų toną, užuot bandęs juos atkurti tiksliai. Tai lo-fi sprendimas, bet jis turi savo charakterį. Greiti žaidimai, tokie kaip Tetris, atskleidžia kitą silpnąją vietą – jutiklinis valdymas nespėja reaguoti, o Zhang pripažįsta, kad Bluetooth pultelių palaikymas dar nėra patikimas.

Žaidimai e-ink ekranuose visada buvo nišinė įdomybė. Dėl lėto technologijos atsinaujinimo ir liekamųjų vaizdų (ghosting) ji visiškai netinka greitai judantiems žaidimams, o tokie yra beveik visi. Ankstesnis Zhang darbas su 60 fps E Ink monitoriumi jau buvo įspūdingas techninis pasiekimas, o šios patirties perkėlimas į kišeninį įrenginį tapo natūraliu kitu žingsniu. Kadangi abu projektai yra atvirojo kodo, kiti technikos entuziastai gali tiesiogiai tęsti ir vystyti šį darbą.

Paperboy repozitorija yra viešai prieinama visiems, norintiems pasigilinti ar ją modifikuoti.