Civ 7 kūrėjai prabilo apie XX amžiaus lyderius, kontroversiškas asmenybes ir kolonializmą 4X žaidimuose

Firaxis išleido ilgą Civilization 7 bendruomenės Q&A sesiją, kurioje studijos vyresnieji istorikai atsako į kai kuriuos keblesnius žaidėjų užduodamus dizaino klausimus – nuo XX amžiaus lyderių iki to, kaip komanda vertina istoriškai kontroversiškas asmenybes.

Kalbant apie modernesnius lyderius, vyresnioji istorikė Emily patvirtino, kad jų sulauksime: „XX amžius buvo ilgas, ir mes jo dar iki galo neištyrinėjome. Dar ne.“ Bendruomenės susirūpinimas iš dalies buvo teisinio pobūdžio – įtraukti neseniai mirusius asmenis į žaidimą yra sudėtinga – tačiau studija jų neatmeta. Kalbėdamas apie kontroversiškas istorines asmenybes, vyresnysis istorikas Andrew išdėstė pagrindinį komandos principą: „Gera taisyklė yra paklausti: „ar šio žmogaus atminimas vis dar daro žalą? Ar šiandien veikia judėjimai šio asmens vardu, kurie aktyviai skaudina žmones?““ Kaip pavyzdį jis pateikė Čingischaną – žmogų, kuris vykdė milžinišką smurtą, tačiau jo vardas šiandien nėra aktyviai naudojamas kaip ginklas, ir sugretino jį su neįvardytomis asmenybėmis, kurios būtent dėl šios priežasties žaidimų serijoje nepasirodo.

Svarbiausia diskusija sukosi apie kolonializmą ir tai, ar Civ 7 galėtų judėti link neeuropietiškų, nelinijinių istorinės pažangos modelių. Andrew atsakymas buvo atviras: tikras antikolonijinis dizainas reikštų pagrindinio 4X ciklo (loop'o) atsisakymą – jokio aukso, jokios ekspansijos, jokio išnaudojimo – ir jo pakeitimą sistemomis, sukurtomis aplink prestižą, sugyvenimą ar tvarumą. Jo teigimu, tai „būtų pareikalavę iš dizainerių sukurti visiškai naujus žaidimus, paremtus neišnaudotojiškais pasauliais“, ir tai būtų buvęs „šiek tiek per didelis šokas žaidėjų bazei, norinčiai 4X patirties“. Tai sąžiningas pripažinimas, kad šio žanro DNR yra giliai persipynusi su jo simuliuojamomis kolonijinėmis struktūromis, o jų išnarpliojimas reikštų kažko tokio, kas nebėra tikroji Civilization, kūrimą.

Visą Q&A sesiją jau galima rasti Steam platformoje, ir ji apima gerokai daugiau temų nei šie pagrindiniai akcentai. Kiekvienam, kuriam įdomu, kaip Firaxis laviruoja tarp istorinio autentiškumo ir atsakingo dizaino, verta perskaityti visą tekstą.