Take-Two vadovas Strauss Zelnick griežtai atrėžė investuotojui, paklaususiam apie GTA 6 atidėliojimus

Rugsėjo 17 d. vykusiame akcininkų susirinkime Take-Two vadovas Strauss Zelnick pastebimai susierzino, kai vienas investuotojas suabejojo, ar dabartinė vadovų komanda nusipelno išsaugoti savo darbo vietas po daugybės metų atidėliojimų, neišpildytų lūkesčių ir per didelio priklausymo nuo vos kelių pagrindinių franšizių. Užuot perfrazavęs klausimą, Zelnick nusprendė jį perskaityti visą garsiai ir tik tada rėžė atsakymą.

Jo atsakymas buvo detali savo paties vadovavimo gynyba. Jis pareiškė, kad kai perėmė vadovavimą 2007 m. kovo mėnesį, Take-Two akcijos kainavo 17 dolerių, pajamos nesiekė nė milijardo, įmonę tyrė mažiausiai keturios valstybinės institucijos, ji 13 mėnesių nebuvo pateikusi metinių ataskaitų ir buvo arti bankroto, o vienintelė gyvybinga franšizė buvo GTA. Nuo to laiko, jo teigimu, kompanija išleido daugiau nei 11 franšizių, kurių kiekviena buvo parduota didesniu nei 5 milijonų tiražu, žengė į mobiliųjų žaidimų rinką ir tapo didžiausia viešai prekiaujama gryna interaktyvios pramogų industrijos įmone pagal rinkos kapitalizaciją. Jis paminėjo, kad akcijų vertė nuo 2007 m. kovo pakilo maždaug 1200 %, palyginti su 440 % S&P 500 ir 980 % NASDAQ, bei nurodė, kad šių metų pajamų prognozė siekia nuo 8 iki 8,2 milijardo dolerių su tikėtinu reikšmingu laisvųjų pinigų srautu.

Šis apsižodžiavimas – reta akimirka, kai Zelnick neslėpė sudirgimo, nors daugelį metų į klausimus apie GTA 6 atsakinėdavo su kruopščiai kontroliuojama korporacine ramybe. GTA 6 yra vienas laukiamiausių ir labiausiai atidėliotų žaidimų industrijoje – iš pradžių planuotas anksčiau, dabar jis taikosi į lapkričio mėnesio išleidimą PS5 ir Xbox Series X|S konsolėse, o PC versijos data vis dar nepatvirtinta. Griežtas investuotojo klausimas apie vadovybės atsakomybę atspindi nusivylimą, kuris kaupėsi tam tikrose akcininkų dalyse, nes išleidimo langas nuolat keičiasi.

Likusi susirinkimo dalis praėjo aptariant įprastas temas – PC versiją, multiplayer režimą – kur Zelnick pateikė tuos pačius aptakius atsakymus kaip visada. Tačiau tai, kad jis nusprendė garsiai perskaityti būtent tą vieną klausimą, užuot jį tiesiog praleidęs, daug pasako apie tai, kuris klausimas iš tikrųjų jį užgavo.