„Onimusha: Way of the Sword“ remiasi tikra Japonijos istorija – ir būtent tai išskiria žaidimą iš kitų

„Onimusha: Way of the Sword“ pasirodo rugsėjo 4 dieną, ir Capcom labai stipriai remiasi Japonijos istorija, mitologija bei samurajų kinu, kad suformuotų viską – nuo lokacijų iki monstrų. Režisierius Satoru Nihei pasikalbėjo su Polygon apie tai, kaip šis ryšys su realybe apibrėžia žaidimo identitetą.

Žaidimo veiksmas vyksta Edo laikotarpio Kiote, o jo pagrindinis veikėjas yra Miyamoto Musashi – tikras legendinis kardininkas – o ne koks nors sugalvotas herojus. Nihei teigia, kad Musashi buvo pirmasis vardas, kuris iškilo komandai galvojant, kas turėtų vesti žaidimą į priekį: „Jis buvo toks veikėjas, kuris nebijojo kovoti nešvariai ir naudoti bet kokių priemonių, kad pasiektų pergalę. Manėme, kad tai tikrai gali atsispindėti gameplay, kurio siekėme. Tačiau jis taip pat turi žmogiškumo jausmą. Jis turi tą grubią, kampuotą pusę, kuri, mūsų nuomone, padarytų jį įdomiu veikėju, kurį verta įtraukti į Onimusha.“ Ši kovos filosofija – pragmatiška, negailestinga, bet turinti principus – tiesiogiai persiduoda tam, kaip jaučiasi kova, kurią Nihei apibūdina kaip reikšmingai besiskiriančią nuo ankstesnių serijos dalių.

Net ir sugalvoti priešai kyla iš tikros mitologijos. Demo versijoje rodytas priešas, vadinamas Rasho-gan – vaiduokliška būtybė, kuri apgauna kaimo gyventojus, kad šie atiduotų savo kūno dalis – yra originalus kūrinys, tačiau sukurtas ant tikrų folkloro pamatų. Capcom požiūris visada buvo naudoti realaus pasaulio mitus kaip dizaino kompasą, o ne tik kaip estetinį papuošimą. Rezultatas yra toks, kad net ir pačios siurrealistiškiausios žaidimo sekvencijos, įskaitant anapusinį pasaulį, pilną sklandančių nuolaužų, remiasi lokacijomis ir idėjomis, kurios jaučiasi istoriškai pagrįstos.

„Onimusha: Way of the Sword“ yra PS2 eros Capcom serijos, kuri po 2006 metų tyliai užmigo, atgimimas. Savo piko metu Onimusha atrodė taip, lyg galėtų išaugti į Resident Evil masto franšizę, o jos įtaka samurajų veiksmo žanrui – tokie žaidimai kaip Ghost of Tsushima neabejotinai yra jai skolingi – daro šią 20 metų pertrauką dar reikšmingesnę. „Way of the Sword“ ateina į sausakimšą samurajų žaidimų lauką, tačiau jos aiškus įsipareigojimas Japonijos istoriniams bei kultūriniams šaltiniams suteikia jai išskirtinį kampą, kuriuo labiau fantastiškos šio žanro interpretacijos nesidalina.