„Stop Killing Games“: Ross Scott apie tai, kodėl leidėjai neturėtų trinti jūsų žaidimų

Ross Scott šią savaitę prisijungė prie „Ars Technica“ vyresniojo žaidimų redaktoriaus Kyle Orland gyvai diskusijai apie „Stop Killing Games“ judėjimą – tebesitęsiančią kampaniją, nukreiptą prieš leidėjus, kurie išjungia internetinius serverius ir paverčia nusipirktus žaidimus visiškai nebežaidžiamais.

Scott atvirai papasakojo, kaip tapo šios iniciatyvos lyderiu. Jis teigė, kad situacija dėl ilgalaikės prieigos prie žaidimų buvo „nepakeliama jau prieš pusantro dešimtmečio“, ir jis vis laukė, kol kas nors labiau patyręs ar turintis geresnių ryšių imsis veiksmų. Kai niekas to nepadarė, jis apibūdino tai kaip „burtų traukimą, kur tiesiog ištraukiau trumpiausią šiaudą“. Jis taip pat pabrėžė, kokia normalizuota tapo ši praktika – leidėjai gali bet kada, dėl bet kokios priežasties ir su minimaliu įspėjimu panaikinti prieigą prie žaidimo, o industrija tai vertina kaip kasdienybę. Scott teigimu, toks elgesys beveik bet kokiame kitame vartotojų kontekste būtų laikomas piktinančiu.

„Stop Killing Games“ įgauna vis didesnį pagreitį kaip vartotojų teisių klausimas, ypač Europoje, kur skaitmeninės nuosavybės reguliavimo bazė yra labiau išvystyta. Judėjimo šalininkai teigia, kad leidėjui išjungus serverius, reikalingus žaidimui paleisti, pirkėjai lieka be nieko – be pinigų grąžinimo, be offline režimo, be archyvo. Pastarųjų kelerių metų garsūs gyvo serviso (live-service) žaidimų uždarymai išlaikė šią problemą visuomenės dėmesio centre, o Scott kampanija siekia teisės aktų, kurie įpareigotų leidėjus po serverių išjungimo palikti žaidimus žaidžiamos būsenos – nesvarbu, ar per patch'us, emuliacijos palaikymą, ar kitomis priemonėmis.

Visą pokalbį galima peržiūrėti „Ars Technica“ platformoje. Judėjimui vis dar siekiant įstatyminių pokyčių, pagrindinis Scott argumentas išlieka paprastas: jei nusipirkote žaidimą, turite turėti galimybę jį žaisti.